Uždraustasis miestas stūkso šiaurinėje Tiananmenio aikštės dalyje. (Nuotrauka: Radio86)

Uždraustasis miestas laikomas viena iš garsiausių Pekino ir visos Kinijos įžymybių. Šiaurinėje Tiananmenio aikštės dalyje esančio Uždraustojo miesto teritorija užima 72 hektarų plotą, kuriame stūkso daugiau, nei 800 pastatų. Uždraustasis miestas buvo Kinijos imperatorių gyvenamoji vieta Čingų ir Mingų dinastijų valdymo laikotarpiu - nuo XV amžiaus pradžios iki pat 1912-ųjų metų. Per visą šį laiką Uždraustajame mieste spėjo pagyventi dvidešimt keturi imperatoriai su savo šeimomis ir tarnais. Tiesa, paskutinis Kinijos imperatorius Pu Yi pasitraukė iš valdžios tik 1912-aisiais metais, tačiau jam buvo leista gyventi Uždraustajame mieste iki pat 1924-ųjų metų. Būtent tais metais imperatorių rezidencija tapo visiems atviru muziejumi.

Tvirtovė dažnai vadinama ir Purpuriniu uždraustuoju miestu. Kinai tiki, kad Dangiškojo imperatoriaus rūmai yra netoli Šiaurinės žvaigždės, o Šiaurinę žvaigždę kinų mitologijoje simbolizuoja būtent purpuro spalva, todėl ji tinkama ir žemiškajam valdovui. Miestas vadinamas uždraustuoju todėl, kad imperatorių laikais paprastiems piliečiams buvo griežtai draudžiama patekti i kitą mūrinės sienos pusę. Ir šiandien einant į Uždraustąjį miestą patartina apsiginkluoti rytietiška kantrybe – šalia Meridiano vartais vadinamo įėjimo laukia daugybė suvenyrų prekeivių, apsiginklavusių lankstinukais apie lankytinas Kinijos vietas bei ženkleliais su Mao Dzeduno atvaizdu.

Uždraustojo miesto statyba truko bemaž dvidešimt metų - net iš atokiausių Kinijos provincijų buvo vežami didžiuliai kiekiai medžio ir kitų statybinių medžiagų. Miesto pastatus projektavo geriausi Kinijos architektai, kurie net tvirtovę juosiančią raudoną sieną suprojektavo taip, kad ji plonėtų į viršų ir ją perlipti būtų praktiškai neįmanoma.

Raudona, kaip ir geltona, yra svarbiausios imperatoriškosios šeimos ir Uždraustojo miesto skiriamosios spalvos. Tuo tarpu imperatoriškosios bibliotekos stogas nudažytas juodai – ir nieko čia keisto, kadangi juoda spalva simbolizuoja vandenį ir tokiu būdu saugo biblioteką nuo ugnies.

Vienas iš įdomiausių Uždraustojo miesto objektų yra Aukščiausios harmonijos paviljonas. Savo architektūra jis išsiskiria iš kitų tvirtovės pastatų, be to, būtent jame vykdavo pačios svarbiausios imperatoriškos ceremonijos. Šalia esančiame Visiškos harmonijos paviljone imperatoriai repetuodavo savo ceremonijas, o Harmonijos Išsaugojimo paviljone būdavo priimami diplomatai ir patarėjai.

Tvirtovės pastatų stogai nudažyti geltonai. (Nuotrauka: Radio86)
Truputėlį toliau į šiaurę, už Dangiškosios Ramybės Vartų yra dar vienas pastatas, kuriame ir gyveno imperatoriai su savo šeimomis. Akmenine gatvele paėjus dar toliau į šiaurę svečius pasitinka imperatoriškasis sodas, kuriame galima pailsėti ir išgerti puikios kiniškos arbatos ar paskanauti ryžių.

Kelionė po Uždraustąjį miestą gali trukti kelias valandas ir netgi ilgiau, jei norėsite apžiūrėti visus mažiausius muziejaus kambarėlius ir kitas detales. Visi pastatai daugiau ar mažiau panašūs vienas į kitą, o pagrindiniai eksponatai – papuošalai ir indai, tad net trumpai pabuvus Uždraustajame mieste galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip gyveno senovės Kinijos imperatoriai.

Uždraustojo miesto gatvės grįstos stambiais akmenimis, o teritorija didelė, tad kelionei po tvirtovę būtina pasirūpinti patogiais batais, o karštomis dienomis – ir geriamojo vandens atsargomis. Uždraustojo miesto teritorijoje yra kavinių bei parduotuvių, o pats muziejus atviras lankytojams nuo pusės devynių ryto iki ketvirtos ar penktos valandos vakaro. Įėjimas kainuoja apie 10 – 20 litų priklausomai nuo metų laiko.

Uždraustasis miestas į Jungtinių Tautų pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas 1987-aisiais metais. 2005-aisiais metais buvo pradėti tvirtovės restauravimo darbai – prognozuojama, jog jie truks mažiausiai penkiolika metų.

Autorius: Petra Niemi
Vertėjas: Aurelijus Briedis